Pyragas šiaip jau yra gero gyvenimo atributas (sinonimas?).
Kalėdinis pyragas – 2x nuostabiau (ir galvoje turiu absoliučiai visas jo rūšis: panetoną, brandintą, imbierinį meduolinį… tai turbūt tik šituos ir žinau :D).
Nu, o kalėdinis pyragas, iškeptas namuose, ir įteiktas dovanų – išvis kažkas neprilygstamo. Teisingai? Teisingai.
Taigi. Valgiau valgiau aš tuos pyragus kokias 35 kalėdas iš eilės ir pagaliau pribrendau (pun intended haha) ir pati susimeistrauti vieną kitą pyragėlį. Vistiek eiti nelabai yra kur, laukti šiandien jau apsimoka tik kalėdų, žodžiu – visos sąlygos tam tinkamos. Sesė, lyg perskaičius mintis, atvežė dovanų Beatos žurnalą, o jame – brandinto kalėdinio pyrago receptas. Nu tai, važiuojam!
Procesas nebuvo itin sudėtingas, tik kažkaip ilgai su tais vaisiais terliojaus, ir ilgokai teko laukti, kol pravės masė, kad galima būtų maišyti toliau. Ir, kaip visada, pridėjau improvizaciją nuo savęs (kaip be jos): kepiau ne vienoje formoje, o atskirose, mažose (vos didesnėse už keksiukų formeles). Turi gautis tokios mažos fainos dovanytės, sooo cute!
Offtopic. Šiaip pyragą brandinti man labai tinkamas užsiėmimas: kadangi reguliariai palaistyti reikia keksą, mažiau niežti nagai laistyti gėles. O jos, patikėkit, pakankamai yra prisikentėję nuo meilės ir vandens pertekliaus! Trumpos atostogėlės tikrai nepakenks.
Bet grįžkime prie mažų pyragiukų mažose formelėse: galvojau, ir kepti reiks dėl to trumpiau, bet praktiškai kažkodėl gavos labai panašus laikas, koks nurodytas recepte visam dideliam pyragui. Bet gal tai ir nesvarbu šioje istorijoje. Ištraukus dar palaisčiau romu, sukišau į užspaudžiamus maišelius (tinkamų hermetinių indų neturiu, atsiprašau visų, ką pyragai maišeliuose galėtų įžeisti) ir paslėpiau šaltoj nykštukų spintoj (turiu tokią, gal net visas tris). Lygiai trims dienoms. Po trijų dienų noras ir poreikis paragaut jau buvo pribrendęs iki maksimumo, tai ėmėm ir paragavom. Vieną. Du. Tris. Dar pietums, ir pavakariams po vieną.
Tikrai visai nieko pyragiukas gavos. Dar jei taip pasėdėtų iki švenčių neliečiamas, būtų tobula. Tik štai susidūriau su dilema: visa pirmoji partija (deja) išragauta kone vienu ypu, o antrai taip lengvai nebesiryžtu 😀 Tai kaip dabar su tom skaniom dovanom bus?
(gal dovanoti pyrago piešinį??)
Skanios dienos,
Sandra
