0
Your Cart

Biologiniai ritmai

Reikia pripažinti: ieškoti būdų produktyviai daryti dalykus, atsižvelgiant į savo bioritmus, skamba truputį įtartinai. Teoriškai – labai gražu ir faina (juk vis daugiau ir daugiau atsigręžiame į savo prigimtį, norime vienovės su gamta ir pasauliu, ir taip toliau), bet ar tikrai pritaikoma praktikoje? Gerai, jei esi pats sau vienas dirbantis frylanseris (ar frylanserė), bet jei dirbi kam nors, kokioje nors organizacijoje, ar su komanda, gali būti sudėtinga viską daryti pagal savo pajautimą.
Bet nenurašykim idėjos iškart, pasigilinam, koks yra pasiūlymas, ką reikia daryti, ir išmėginam?
TAIGI, PRADŽIAI: KAS YRA BIOLOGINIAI RITMAI?

Bioritmais galima pavadinti vidinį laikrodį ir per 24 valandų laikotarpį vykstančius procesus (fizinius ir emocinius).
Dar yra tokia sąvoka, kaip cirkadiniai ritmai – tai dėsningai kiekvieną parą pasikartojantys organizmo funkcijų svyravimai (arterinis kraujospūdis, pulsas, temperatūra, skrandžio sulčių gamyba ir pan.). Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad didžiausias žmogaus darbingumas pasireiškia 8 – 12 valandomis, skrandžio sultys išsiskiria 12 – 13 valandą, ir taip toliau. Tačiau net ir nusistovėjusiems organizmo ritmams įtakos turėti gali išoriniai veiksniai, gyvenimo būdas, be to, klausimas – ar šie, įprastiniais laikomi (na, darbingiausias laikas ar pietų metas), ritmai nusistovėjo dėl visuomenėje nusistovėjusios darbo – poilsio režimo tvarkos, ar kilo iš natūralių žmogaus poreikių. Bet kuriuo atveju, nespręskime amžinos vištos – kiaušinio dilemos. Siūlau viską priimti atvirai, be jokių išankstinių nuostatų (bet vertinti kritiškai).

KAIP SUSIDARYTI SAVO BIORITMŲ GRAFIKĄ?


Atkreipiu dėmesį, jį darysime su tikslu atrasti sau tinkamiausią ir produktyviausią laiką imtis tam tikrų užduočių – čia nekalbame apie sveikatinimą, fiziologinių poreikių išpildymą ar taisymą ir pan.
Visų pirma: tai nebus greitas ir lengvas procesas. Reikia nusiteikti save stebėti IR pasižymėti tam tikrus dalykus. Rekomenduotina tą daryti kuo ilgiau (t.y. kuo daugiau duomenų, tuo bendras rezultatas, vidurkis, yra artimesnis tiesai), tarkime 2-3 savaites. Patartina taip pat tyrimo metu išvengti kofeino, cukraus ir kitų pagerinimų, kurie galėtų iškreipti tavo bioritmus, bet… pripažinkime, atsisakyti kavos darbo dienomis skamba labiau kaip fantastinė novelė, nei realybė. Tai galime sutarti taip: kiek pavyks, pasistenkime savęs stebėjimo metu išvengti išorinių veiksnių, kurie galėtų turėti įtakos mūsų savijautai.

Ką pasižymėti? Aišku, svarbiausia – energijos lygmuo (skalėje nuo 1 iki 10). Papildomai galima žymėtis ir motyvaciją dirbti, gebėjimą sutelkti dėmesį ir (ar) kitus tau potencialiai įdomius aspektus – pavyzdžiui, išorinius veiksnius (kava ir kiti malonumai?), kurie galėtų turėti įtakos bendram produktyvumui ar tiesiog savijautai.

<dabar užbėgiu tau už akių ir paprašysiu neskipinti šitos dalies (atsimeni? atvirai priimame pasiūlymą). Gali būti, kad jau nujauti, kas esi – vyturys ar pelėda, bet juk mes norime žinoti kuo tiksliau>


Tavo (ir savo) patogumui parengiau grafikėlį – formą saves stebėjimui. Jį parsisiųsti ir atsispausdinti gali čia: bioritmai. Jei tau labiau prie širdies (ar rankos) technologijos – pasižymėk duomenis telefone (notes ar kitoje programėlėje). Žodžiu, duomenų surinkimo būdą pasirink tokį, kuris sukels mažiausiai nepatogumų tau, kad nenukristų motyvacija, nes, pripažinkime, dvi ar net tris savaites kas valandą pasižymėti savo būseną skamba kaip didelis darbas, tiesa?Na, ar pasirengę pusiau moksliniam eksperimentui?!

<viena, antra, trečia savaitė duomenų rinkimo>


JAU TURIU DUOMENIS. KAS IŠ TO?

Visų pirma – sveikinu! Įveikei gana sudėtingą užduotį. Tikiuosi, jau turi pakankamai patikimą informacijos šaltinį ir galime su juo dirbti toliau, Dabar pasižymėk valandas, kuriomis įprastai jauti didžiausią energijos antplūdį. Reikėtų vengti staigių energijos pliūpsnių ir nuokryčių, tiesiogiai siejamų su kavos ar kitų produktų (pvz, cukraus) vartojimu, o jei tokie ištinka – nesieti jų su ilgalaikiu planu susidaryti efektyvią darbotvarkę. Kodėl? Priežastis paprasta: kuo labiau remsimės kavos, cukraus ar kitų produktų suteikiamu haipu siekdami efektyvaus darbo, tuo daugiau ilgainiui tų išorinių stimulų reikės. Na ir dar yra tikimybė, kad ignoruosime savo vidinį laikrodį, taigi, kasdien gyvensime ir dirbsime sunkiau, nei galėtume – o kas to nori?

Pavyzdžiui, pasižymėjau, kad labiausiai energinga jaučiuosi 7 – 9 h ir 18 – 19 h. Vadinasi, šias valandas reikėtų dedikuoti svarbiausioms, didžiausius rezultatus atnešančioms užduotims. Atsimeni seną gerą Pareto principą (na tą, kur 20 proc. pastangų atneša 80 proc. rezultatų, ir taip toliau, ir panašiai)? Tai va, gerai pasuk galvą, peržiūrėk savo turimus projektus ir įsipareigojimus ir išskirk tam tikrą užduočių tipą, kuris yra svarbesnis kitų įsipareigojimų atžvilgiu (apskritai ar tuo konkrečiu laikotarpiu).
Štai ir viskas! Dabar belieka susiplanuoti tas svarbiausias užduotis būtent toms valandoms.Tikėtina, kad tavo išskirtos svarbiausios užduotys reikalauja susikaupimo, pilno dėmesio ir šviežios galvos. Todėl, jei tik yra galimybė, perspėk kolegas (klientus, draugus, šeimos narius ir pan.), kad tas konkrečias valandas skirsi susikaupimo reikalaujantiems darbams ir negalėsi komunikuoti ar spręsti degančių reikalų. Patartina netgi išjungti paštą ir telefono garsą tomis valandomis, kad netikėtos notifikacijos neišsklaidytų susikaupimo ir tėkmės būsenos.
Ir viskas. Darbuokis!
Ilgainiui įprasi taip organizuotis savo darbotvarkę, ir net ir sudėtingiausius klausimus spręsti bus pakankamai lengva (arba lengviau, lyginant su chaotiška, pritempta darbotvarke, kai darai viską visada ir gaudai visus naujus darbus, kurie beatlėktų tavo pusėn). Savaime suprantama, gyvenimas dažnai keičiasi ir visokių nenumatytų atvejų gali kilti, kai teks paaukoti darbingiausias savo valandas visai kitiems reikalams, bet juk išimtys tik patvirtina taisyklę.

AHA, BET JUK AUKŠČIAUSIAS ENERGIJOS LYGIS PER PARĄ TETRUNKA 3 VALANDAS (AR KIEK BETRUKTŲ TAU)! O KĄ DARYTI SU TOMIS LIKUSIOMIS?

Džiaugiuosi, kad paklausei. Juk turime krūvą reikalų ir užduočių, kuriems nebūtinas toks didelis susikaupimas ir energija (na, pavyzdžiui, pašto peržiūra/atsakymai, sąskaitų apmokėjimas, kitų darbų planavimas, komunikavimas, rutininės užduotys ir pan). Tai juos ir planuokis tomis kitomis, mažiau produktyviomis, valandomis. Galbūt tavo atveju tie rutininiai darbai atrodo visiškai kitokie, nei mano įvardinti – tai ir gerai! Tam ir stebėjome save, kad galėtume susidaryti unikalią darbotvarkę, kuri sudaro galimybes išnaudoti savo natūralias būsenas aukščiausiam efektyvumui pasiekti. Pavyzdžiui, jei turiu kūrybinę užduotį sukurti konkretaus projekto konceptą ir preliminarų įgyvendinimo planą (man ši užduotis yra labai svarbi), tai būtų kvaila tuo metu, kai jaučiuosi energingiausia (tarkime, 7 – 9 h), atsakinėti į laiškus ir pasiduoti kasdieniam klausimų ir užduotėlių srautui.

Rašau rašau apie užduotis, darbus, efektyvumą ir produktyvumą, bet reikėtų nepamiršti, kad viena iš efektyvumo prielaidų – tinkamas ir savalaikis poilsis. Jeigu svarbiausias užduotis planuojiesi didžiausio energingumo valandomis, tai poilsio pertraukėles nusimatyk tuo metu, kai tavo energija nukrenta iki mažiausio lygio.
Atrodo, skamba viskas paprastai ir intuityviai, ar ne? Labai smagu, jei tau kasdien pavyksta ir šiaip gyventi atsižvelgiant į savo vidinį laikrodį ir pasiekti aukščiausių rezultatų. Bet jei jauti, kad kažką galėtum daryti ir geriau – tai gal visai verta pabandyti šią metodiką ir paieškoti sau tinkamos darbotvarkės?

Produktyvios ir ritmingos savaitės,

Sandra