0
Your Cart

6 DARBO NAMUOSE IŠŠŪKIAI

Šį tekstą pirmą kartą parašiau dar kovą, kai smogė pirmoji pandemijos banga ir staigiai visi užsidarėm namuose. Bet panašu, kad tema vis dar nepraranda aktualumo (ne tik dėl dabartinių aplinkybių, bet ir šiaip, juk vis daugiau žmonių turi galimybes nelindėti ofisuose visą darbo laiką).

Nu tai suvarė piktasis COVID-19 mus visus (ok ok, beveik visus. Staklių namo neparsineši, kaip ir kai kurių kitų darbo prietaisų) namo su visais darbais ir reikalais. Kai kam gali pasirodyt kone svajonė tas darbas namuose (ypač, jei nėra tekę ilgesnį laiką taip dirbti), bet realybė vistiek anksčiau ar vėliau parodo iltis. Kokių pasikeitimų gali tikėtis ofisą iškeitus į namus?

I. DIENA NETIKĖTAI PAILGĖJA

(tl;dr: Kaip suvalgyti dramblį? Mažais kasneliais)

Jau turbūt niekam ne naujiena, kad labiausiai produktyvūs esame ne visą darbo dieną. Geriausiu atveju – 6 produktyvios  valandos, blogesniu – 3; na o blogiausiu – kažkaip prasimuliuojame VISĄ dieną be jokios produktyvios veiklos ir rezultatų.

Kur pradingsta tas likes laikas, iš 8 – 9  valandų, kurias praleidžiame darbe? Savaime suprantama, pietūs, kava ir plepesiai su kolegomis, internetai ir kiti nesusiję reikalai labai mikliai ima ir suvalgo tas kelias valandas. Be to, kiekvieną kartą įvairiems trikdžiams pertraukus darbą, ne taip lengva ir paprasta sklandžiai toliau jį tęsti (ir galiausiai bendroje sumoje prie to paties darbo užtrunki gerokai ilgiau, nei planavai).

O štai perkėlus darbus į namų erdvę, daugumos trikdžių nebelieka arba jie gerokai sumažėja (aišku, jeigu tik namuose nėra pilnos trobos vaikų, sutuoktinių, naminių gyvūnų ir kitų būtybių, primygtinai reikalaujančių dėmesio). Dėl to diena gali atrodyti neįveikiamai ilga.

KĄ DARYTI?

Pasinaudoti proga! Pagaliau turi galimybę visiems senokai vilkinimamiems darbeliams pradėti ir užbaigti. O dieną sutrumpinti padės reguliarios pertraukėlės (tik neskirk jų visų kelionei prie šaldytuvo ir atgal). Yra tokia tyrimais nustatyta taisyklė, kad dirbti geriausia 52-17 minučių intervalais. Tai yra, susitelkusiam darbui skirti 52 minutes, o tada pakeisti veiklą ir ilsėtis (pasivaikščioti, išgerti vandens, prasimankštinti ir pan) 17 minučių. Sudalinus dieną į tokias “reklamines pertraukėles”, ji iškart gerokai sutrumpės, ir, tikėtina, paefektyvės.

II. NUOBODULYS

(tl;dr: nuobodžiauk arba žaisk ir ieškok kūrybinių iššūkių)

Jei neturi labai į nugarą kvėpuojančių ar padus svilinančių dedlainų, ir įprastinės ofiso distrakcijos pradingo iš tavo dienos, gali po truputį apimti nuobodulys. Net ir pačiame įdomiausiame darbe egzistuoja rutininės užduotys, kurios nebūtinai įkvėpia ir skatina energingai griebti kompą ir tarškinti klaviatūra. Dirbant namuose, kur (teoriškai) niekas tavęs nemato ir negirdi, gali kilti pagunda truputį atidėlioti tas nuobodžias, neįdomias užduotis.

KĄ DARYTI?

Gali būti įvairūs sprendimai:

  • Nieko. Tai yra, atidėliok tas nedegančias užduotis tol, kol jos taps degančiom. Tada jau tikrai nebus nuobodu (bus netgi priešingai, labai eee įtempta). Pliusai – praktiškai jokių papildomų veiksmų imtis nereikia. Minusai – galimas šalutinis poveikis – savigrauža, iššvaistyta X valandų. Jei jau tikrai nori nuobodulio problemą spręsti šiuo būdu, tai bent jau nuveik ką nors malonaus sau, kol atidėlioji tai, ką turėtum šiuo metu daryti.
  • Žaidimai. Ne, aš nekalbu apie GTA ar Call of Duty ar Tetrį (whatever floats your boat, dude). Padaryk darbą žaidimu. Darbą su tomis pačiomiss nuobodžiomis, rutininėmis užduotimis gali paversti varžybomis – per kokį trumpiausią laiką gali įveikti vieną vienetą, ar kiek gali daugiausiai nuveikti per vieną valandą ir panašiai (gali varžytis tiek su savimi, tiek mesti iššūkį kolegoms). Pliusai – pasilinksminsi ir net nebus minčių apie nuobodulį + tikėtina, laimėsi vieną kitą valandą laisvo laiko (papildomoms užduotims, naujiems projektams ar tiesiog laisvalaikiui). Minusai – pernelyg pamėgus šį užduočių atlikimo metodą, gali palaipsniui atsirasti vis daugiau laisvo laiko. Ką reikės su juo visu daryti?!
  • Optimizavimas. Padaryk eksperimentą ir atlikdama užduotis stebėk save bei užduoties eigą ir pagalvok apie galimą vieno ar kito veiksmo (o gal ir viso proceso) optimizavimą. Jei atrasi veikiantį shortcut’ą, naudinga bus ne tik tau – garantuotai padėkos ir kolegos. Pliusai – nuobodžiame darbe atrasi galimybę pritaikyti kūrybingus sprendimus, potencialiai rezultate sumažinsi bendrą nuobodžių užduočių kiekį. Minusai – rezultatas negarantuotas. Galbūt sprendimo ieškosi ir jo nerasi, arba jis nepasiteisins.

III. SOCIALINIO KONTAKTO TRŪKUMAS

(tl;dr: prisimink kitas komunikacijos priemones)

Na, šita problema kyla jau ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir apskritai visame gyvenime tol, kol virusas išsinešdins ten, kur jam ir vieta (o kur vieta blogiems virusams? – retorinis). Žmogus yra sociali būtybė ir ilgesnį laiką neturėjus socialinio kontakto gali imti ir apaugti samanom. Tokiu atveju sprendimas liks tik vienas – pasistatyti miške trobelę ir leisti joje savo vienišas dienas (skaityki Voldeną, arba Gyvenimą miške, parašytą Henry David Thoreau). Aišku, vieniems to kontakto reikia daugiau, kitiems – mažiau (ir vėl, pasikartosiu, gyvename skirtingose situacijose su kirting kiekiu namiškių), bet jei jauti, kad nerimą kelia tas galimas stygius, tai reikia kažko imtis, tiesa? Socialiniai tinklai juk neatstos individualaus (norėjau sakyti – gyvo, bet šiuo atveju deja tai netinka) kontakto.

KĄ DARYTI?

  • Rašyk laiškus;
  • Organizuok savaitinius mytus – aptarimus nuotoliniu būdu (https://zoom.us/, Messengeris, kitos platformos);
  • Paskambink kolegoms ir padarykit kavos pertraukėlę telefonu;
  • Parašyk raštelius kaimynams (šitas keistesnis toks, žinau, bet, kaip sakoma – extraordinary times call for extraordinary measures).

IV. AIŠKIŲ RIBŲ TRŪKUMAS

(tl;dr: susiplanuok dieną, paslėpk darbo stalą)

Su darbu ofise daugmaž viskas aišku: atvyksti 8:00 konkrečiu adresu, dirbi geri kavą naršai internete plepi su kolegom pietauji dirbi dirbi dirbi 17:00 varai namo. Dabar namuose, situacija visiškai kita. Atsikeli, pusryčiauji, darai visą ryto rutiną ir… ką? Niekur nenueini? Prie to paties pusryčių stalo atsidarai kompą? O gal lovoj (labai faina patinginiaut, lyg tai būtų sekmadienio rytas)? O kada laikas baigiasi? Ir kur išeini iš “darbo”? Taigi dabar NĖRA KUR IŠEITI???

KĄ DARYTI?

Visų pirma – skaityk pirmą punktą. Antra, turėk dienos planą. Jei jo neturi – skirk laiko jam pasidaryti (o geriausiai, planuok bent savaitę į priekį). Ir pasistenk laikytis to plano – taip lengviau orientuosies, kada iš tiesų tavo darbas baigės (kai jau išbraukei visus darbus iš planiuko).

Trečia – erdvė. Nežinau, kur ir kaip gyveni, bet suraski bent kokį kampelį, kurį galėtum pavadinti ofisu. Ir užbaigus dienos darbus tiesiog atsistoti ir išeiti. Jei turi atskirą patalpą darbo reikalams – valio! Jei neturi (aš, pavyzdžiui, šiuo metu neturiu) – tai atskirki darbo vietą nuo bendros erdvės. Pavyzdžiui, knygų lentyna ar tiesiog pastatyk stalą kur nors nuošaliau. Vienu žodžiu, kad ir kaip fainai atrodytų komfortiškas sėdėjimas sofutėje, ilgainiui – patikėk – jis tikrai pabos. Sveikos gyvensenos atžvilgiu kliautis vien sofa irgi nepatartina. Ir psichologiškai, paėjus bent žingsnį iš dabar jau oficialios tavo darbo erdvės, bus lengviau perjungti smegenis į namų ir laisvalaikio režimą.

V. NEAIŠKI ATSKAITOMYBĖ / BENDRAS KOMANDOS RITMAS

(tl;dr: imkis iniciatyvos ir komunikuok)

Labai lengva pamesti bendrą pulsą ir pamiršti, a desi komandos dalis, kai sėdi savo kambaryje ir negirdi kolegų atodūsių (čia tas reiškinys, kai pavargęs ar kitaip frustruotas žmogus išleidžia – tikėkimės – ne paskutinį kvapą). Ne visi turi išsiugdę vienodus komunikacijos įgūdžius ir ne visi sugeba sklandžiai komunikuoti ne vien tik kritiškai svarbią, bet ir potencialiai naudingą ar tiesiog įdomią informaciją.

Vis tik, dauguma darboviečių (čia darau prielaidą, kad esi samdomas (-a) darbuotojas (-a)) turi vienokias ar kitokias laiko, užduočių ir darbo apskaitos sistemas, projektų valdymo įrangą ir pan. Na tai pats laikas tapti įgudusiu jos vartotoju!

Jei vis dėlto tokios įrangos nėra, imkis iniciatyvos! Susekti kur kokie veiksmai kokiuose projektuose yra daromi, galima net ir excelio pagalba (nors rekomenduočiau google spreadsheet’us ar smartsheet’ą, kur realiu laiku korekcijas daryti gali keli žmonės). Pasiūlyk dalintis ta informacija reguliariai, priklausomai nuo veiklos ir turimų užduočių pobūdžio – gal kasdien, o gal kartą per savaitę.

Pats (pati) surink iš kolegų aktualias naujienas, update’us ir parenk trumpą, informatyvų naujienlaiškį. Dėl geresnio informacijos įsisavinimo įmesk vieną – kitą kačiuko nuotrauką (pamatysi, padėkosi man vėliau).

VI. DIDESNIS DISCIPLINOS POREIKIS

(tl;dr: šluostyk dulkes, o tada dirbk)


Gerai, namuose nėra kolegų, netikėtai užsukančių buvusių/esamų/būsimų klientų, tiekėjų, nėra virtuvėlės… ai pala. Yra. Namuose yra VIRTUVĖ, yra SKALBYKLA (nu ar bent jau skalbyklę turi, ar mes barbarai kokie?!), dar namuose yra TELIKAS (gerai, tarkim ne visuose), yra NEVALYTŲ DULKIŲ, yra NETVARKINGŲ KAMBARIŲ, yra NELAISTYTŲ GĖLIŲ, ir va knygų lentyna susijaukus kažkaip nereprezentatyviai atrodo. Pagavai mintį, taip? Labai norint, namuose veiklos galima susirasti tiek ir aniek. Tada jau visai darbui laiko neliks.

KĄ DARYTI?

Nu, nežinau. Sunkus atvejis. Pripažįstu, ir pati kartais pasimaunu ant tų buitinių aktualijų. Bet jei prieš tai ar po to spėju susitvarkyti su darbinėmis atsakomybėmis – valio!

Jei kyla labai didelė pagunda imti tvarkinėtis ir šluostinėtis, visų pirma pagalvok ir sąžiningai sau atsakyk ir į planuoklį užsirašyk: kokios (-ių) užduoties (-čių) vengi? Ir iškart susiplanuok konretų laiką (nuo – iki), kurį skirsi darbui su tomis užduotimis. Gal begalvojant ir berašant praeis noras plauti indus? Jei ne – tai pirmyn! Švariuose namuose ir nuobodūs darbai dirbasi žymiai lengviau. Jei net ir išplovus indus dirbti vis dar nesinori, žiūrėk 1 – 2 punktus.

Dar labai gera mintis apie rytdienos darbus pagalvoti iš vakaro (nebūtinai vakare, gal prieš baigiant darbo dieną). Užsirašyk svarbiausią ar nemaloniausią darbą, kurį darysi patį pirmą, iš pat ryto. Tokiu būdu, atsikėlus, nereikės svarstyti, kur čia padėti savo nesuskaičiuojamas valandas.

Ir dar: vyresnės kartos atstovai greičiausiai nepatikės, kad tu išties dirbi. Kartais nepatiki ir jaunesnės kartos atstovai (gal jie patys atsakomybės neturi, ką?). Darbas namuose yra lygiai toks pat darbas, kai dirbi. Nepasiduok spaudimui ir paaiškink, kad tau vis dar ne atostogos. Ateis laikas – supras ir patys. Neateis toks laikas – tai gal ir nereikia 😉

Sėkmingos naminės darbinės savaitės. Tikiuosi, greitai vėl visi galėsime trintis alkūnėmis kavinėse, baruose, teatruose ir kitose gerose vietose. O iki tol – NUSTOK LAISTYTI TAS NELEMTAS GĖLES IR EIK DIRBTI!

Linkėjimai,

Sandra